Statymas: Tau Ceramica - Montepaschi Siena -10

Tai va, einu as karta  misku namo, ziuriu - varlytei koja  rastelis prispaude, ta vargse stengias istrukt. As priejau, pakeliau rasteli ir islaisvinau ja . Staiga ji man ir taria zmogaus balsu: - Aciu tau, zmogau. Jau 2 para cia istrigus, be maisto, vandens... Prasyk ko nori is manes, ispildysiu 3 tavo norus, nes as stebuklinga varle... Ai, sakau, nereik man nieko. Masina kokia bebutu, kai reik visad uzsiveda, negenda per daug. Namai kokie bebutu, viska savo rankom padares, malonus ir silti. ažmona - ne grazuole, bet pas svetimus nevaiksto, istikima man. Eik sau, varlyte, nieko man is taves nereik. Griztu namo, ziuriu- blem vietoj mano namuko vila 2 aukstu!!! Is atidaryto garazo matos mersas 600tinis stovi!!! Pro antro auksto langa  zmona ziuri, 20 metu atjaunejus, pagrazejus neatpazistamai! Net zodziu pritrukau... Begu iskart atgal i miska, surandu ta varlyte ir sakau: - ažinai, as neprasiau, bet visvien aciu tau labai! Kaip man tau atsidekot? Varle man ir aiskina: -Na tu man ir taip padejai, bet jei nesunku tau... Matai, as uzburtas zmogus, burtai dingtu jei mane pamyletum.... Tai va, krusu as ja , krusu, pone tardytojau, ir staiga varle pavirsta mazu berniuku....